Turim du vaikus 2metu mergaite ir 4metu berniuka, zmona pries 2 men pasake kad nori issikraustyti pa ...

Jūs išgyvenate labai sunkų laikotarpį. Dabar turbūt atrodo, kad viskas slysta iš po kojų, esate pasimetęs ir sutrikęs. Santuokoje iškilusias problemas turbūt prilyginate savo žlugimui. Ir turbūt visai nesvarbu, kokios buvo priežastys, šiuo metu susiklosčiusios situacijos, nepaisant ar esate kaltas, ar ne, jūs jaučiatės visai pralaimėjęs. Manau, kad pirmiausiai jūs turėtumėte atskirti santuokinę nesėkmę nuo savo asmeninės nesėkmes. Santuoka prie žlugimo ribos galėjo atsidurti dėl daugelio priežasčių, bet tai dar nereiškia, kad jūs pats esate nesėkmės vaikas. Atsiskyrimo metu visas gyvenimas lyg pakimba ore. Jūs turite išsikelti sau savo norus ir lūkesčius. Iš jūsų laiško suprantama, kad norite susigrąžinti savo šeimą, susigrąžinti savo partnerę ir savo vaikus. Nereikia nuneigti savo jausmų. Išgyvenate jų labai daug ir atrodo, kad ne pačius mieliausius ir lengvai pakeliamus ar džiaugsmingus. Leiskite sau pačiam įsivardinti, kad esate labai sutrikęs, pasimetę ir supykęs. Tuomet bus lengviau kalbėtis su savo antrąją pusę. Nevenkite jai išsakyti savo jausmų, tačiau stenkitės jos nekaltinti dėl susiklosčiusios situacijos, daugiau kalbėkite nuo savęs, ko jūs norite, ką galėtumėte pakeisti, kas jums atrodo, kad įmanoma ar neįmanoma. Vietoj žodelio „TU“ pokalbyje, dažniau naudokite „AŠ“. Jūsų žmona privalo žinoti, ką jūs išgyvenate, kaip jaučiatės ir kaip ir ką siūlote keisti. Turite drąsiai ir atvirai kalbėtis su savo antrąja puse, tačiau gali būti labai nelengva. Savo jausmų įsivardinimas sau, gali palengvinti pokalbį ir sprendimų ieškojimą. Jausmų neigimas gali tik pabloginti situaciją. Būnant su vaikais, būkite nuoširdus ir nebandykite vaikų apgauti, kad jums „viskas gerai“. Vaikai labai puikiai jaučia tėvų nuotaikas ir gali labai nusivilti, kai pajaus, kad tėtis nėra nuoširdus ir atviras. Kol gyventa su žmona atskirai, sutarkite dėl labai konkretaus laiko, kada, kiek laiko ir kaip jūs būsite su vaikais. Būtinai tai aptarkite su vaikais ir jiems pasakykite, kaip bendrausite su jais, kol situacija nepasikeis. Jie turi jaustis saugūs ir yra verti žinoti, kad dėl susiklosčiusios situacijos jie nėra kalti. Vaikai nori būti kartu su tėveliu ir mamyte, todėl jiems galima drąsiai pasakyti, kad ir tėvelis ir mamytė nori būti kartu su jais, tačiau šiuo metu nėra tokios galimybės ir, kad tėvelis ir mamytė jus labai myli ir stengiasi rasti sprendimą, išeitį iš susidariusios situacijos. Nekalbėkite su vaikais, kaip su viščiukais. Kad ir nėra dideli vaikai, tačiau jie yra žmonės, turintys savo jausmus, kurie šiuo metu taip pat nėra jiems lengvi. Bandykite vaikų jausmus suprasti, jiems parodyti, kad žinote ką jie jaučia ir padrąsinkite, kad juos labai mylite ir žinote, kaip jaučiasi žmogus su sunkiais jausmai. Leiskite jiems patikėti, kad ir kas beatsitiktų, kad ir kokius jausmus vaikai išgyventų, jūs juos vis vien labai mylite, todėl, kad jie yra jūsų vaikai. Šiuo gyvenimo etapu jums yra labai svarbu su kažkuo turėti galimybę pasikalbėti, išsakyti savo jausmus, nerimus, abejones, pyktį. Galima būtų pasiūlyti kreiptis pas konsultantų- psichologą, psichoterapeutą. Taip pat į „Bendrakeleivius“ (www.bendrakeleiviai.lt), kurie dirba su šeimomis, išgyvenančiomis krizes.