Mergaitei 3 metai, pradėjo lankyti darželį. Lanko noriai, nors kartais kai ateinam pasiimti susig ...

Kai aš konsultuoju šeimas, kurios kreipiasi dėl vaikų elgesio ar emocinių problemų, pirmoji konsultacija vyksta kartu su vaiku. Tėvai įvardina problemą, aiškina problemos atsiradimo aplinkybes ir vaiko elgesį. Tuo metu vaikas girdi tėvų nuogąstavimus. Aš pasiteirauju vaiko, ar jis sutinka su tuo, ką girdėjo. Būna visaip: kartais vaikai su dalimi tėvų nusiskundimų sutinka, kitą dalį atmeta, aiškina, kad taip nėra. Toliau jau vyksta vaiko konsultavimas, išklausoma jo nuomonė, požiūris į susidariusią situaciją. Šiuo atveju, manau, kad vaikas nelabai gali paaiškinti, kas vyksta darželyje. Tokiu atveju, reikia kalbėtis su auklėtoja. Ko gero, aš vaiką informuočiau apie planuojamą pokalbį su darželio auklėtoja ir paklausčiau jo nuomonės, ar jis norėtų dalyvauti pokalbyje. Man vaiko nuomonė yra svarbi. Nebent vaikas neturi savo nuomonės ir negali savarankiškai priimti sprendimo, tuomet labai atidžiai stebėčiau jo neverbalines reakcijas. Jei vaikas labai abejingai į tai reaguoja, tuomet į pokalbį jo neįtraukčiau, o jei vaikas nerimauja, nervinasi, pyksta, graudinasi ir t.t., jį labai atsargiai informuočiau apie numatomą pokalbį su auklėtoja ir pakviečiau kartu tai aptarti.