Laba diena. Mano mergaitė (9 m.) labai jautri, labai jautriai regoje iškilus kokiai nors problemai ...

Ankstesniais laikais ugdymas pirmiausiai buvo suprantamas kaip būdas išgyventi. Šiandien rūpi ne tik žmogaus išlikimo tikslas, bet ir tai, kad žmogus galėtų savo gyvenimą pragyventi gerai ir prasmingai. Jūsų domėjimasis savo dukros problemomis ir pagalbos paieškos, siekiant dukters dvasinio komforto, rodo atsakingą požiūrį į tėvystę. Asmenybės gebėjimas sėkmingai veikti, elgtis ir jaustis pasaulyje subręsta tėvams išmintingai ugdant vaiką nuo pirmos gimimo dienos.

Atsakant į Jūsų pateiktą klausimą, remiantis F.Riemann teorija, mergaitė yra jautri ir dažnai reikalavimus ir draudimus (šiuo atveju mokytojos) priima pernelyg pažodžiui, į bet kokį kritišką žodį ar nepritariantį pasisakymą reaguoja ašaromis. Šio tipo vaikų saugumą užtikrina besąlygiškas palaikymas, paskatinantis kitų elgesys su jais. Šio tipo vaikų asmenybes „reikia atrasti“. Jie dažnai vengia „buvimo savimi“, gyvena pervertindami atsidavimą kitiems. Jūsų atveju mergaitė labai vertina (pervertina) mokytojos nuomonę, o pati atitinkamai praranda savo vertę ir nepasitiki savimi. Taip yra todėl, kadangi šio tipo vaikai pirmiausiai galvoja apie kitą, apie jo situaciją ir interesus, įsijaučia į kitą, net identifikuojasi su juo. Taip jie pernelyg praranda savo poziciją ir gali tapti kito aidu – galima sakyti, jie krikščioniškąjį reikalavimą „ mylėk savo artimą kaip pats save“ supranta klaidingai kaip „daugiau negu pats save“.

Pasaulis ir žmonės yra tokie, kad tokią nuostatą dažniausiai labai greitai ima išnaudoti. Tik retai išsipildo lūkesčiai, jog kiti turi tokią pat pagrindinę nuostatą kaip ir pats jautrios sielos žmogus, kad kiti yra paslaugūs, įsijaučiantys ir pasiryžę prisitaikyti. Priešingai, patiriama, kad kiti daug daugiau nesivaržo ir yra gerokai egoistiškesni, o taip netgi daugiau pasiekia.

Šiuo konkrečiu atveju taip nėra, bet taip gali nutikti ateityje, būtent šio tipo vaikus dažniausiai paliečia bendraamžių patyčios. Siekiant užbėgti galimiems įvykiams už akių, o šiuo konkrečiu atveju taip jautriai nereaguoti į problemas ir mokytojos kritiką, reikia ugdyti mergaitės pasitikėjimą savimi.

Dirbant su šio tipo vaikais ir jų tėveliais labiausiai pasiteisino vaikų savarankiškumo ugdymas. Remiantis F.Riemann teiginiais, kad būtent nuo 7 iki 9 metų vaikų amžius - sensityvusis (imlusis laikotarpis) periodas, kai ugdomas (-si) vaikų savarankiškumas. Vaikui reikia skirti pareigas, kurias jis privalėtų atlikti savarankiškai ir už tai būtų pagirtas ir paskatintas, ko pasekoje palaipsniui ugdomas pasitikėjimas savimi.

Tėveliai turi tam nusiteikti ir pasiruošti - gerai apgalvoti paskatinimus ir nuobaudas, skirti tik tokias, kurias sugeba įvykdyti. Reikalinga laikytis nuoseklumo ir „apsišarvuoti“ begaline kantrybe, nereikia tikėtis greitų rezultatų (įprotis susiformuoja apytiksliai per 21 dieną) reikalinga kasdieninė kontrolė ir nuoseklumas, pažadėtų nuobaudų ar paskatinimų vykdymas. Nesuklyskite skirdami tokius paskatinimus ar nuobaudas, kurių patys nesugebate įvykdyti. Tai sunkus darbas reikalaujantis atsidavimo ir begalinės kantrybės, bet kartu tai - didžiulė investicija į vaiko ateitį, jo gyvenimo kokybės prasme.