Kaip "Ijungti" teva i seimos gyvenima? Ta prasme kad tolygiai su mama augintu ir aukletu vaika/us? ...
Kaip "Ijungti" teva i seimos gyvenima? Ta prasme kad tolygiai su mama augintu ir aukletu vaika/us?
Atsakymai:
Visi patarimai, kurie tinka auklėjant vaikus, tinka ir tėčiams :)
Pasidalinsiu nedidele informacija, kurią neseniai perskaičiau (Amerikiečių psichlogo, nagrinėjančio tėvo vaidmenį šeimoje).
Ir tėtis ir mama - abu svarbūs auklėjant vaiką nuo pat pirmų dienų, tačiau skiriasi kiekvieno pareigos ir užduotys.
Kūdikystės metu vaikui mama - visas pasaulis. Vaikui keistai atrodo "žmogus" žemu balsu vaikščiojantis aplink. Vaikas natūraliai prisibijo. Mama savo elgesiu turi parodyti, kad tas žmogus yra geras, priimtinas, mylimas. Vaikas supras, kad jo nereikia bijoti, o kartais su juo net ir labai smagu. Kūdikystės laiku labai svarbu, kad vaikas kuo greičiau nebebijotų tėčio.
2-11m amžius. Vaikas jau daug ką išmoko. Tapo aktyvus ir bendraujantis. Mama paprastai atsakinga už "namų erdvę". Iš jos vaikas mokosi tvarkos, tvarkingumo. Ji įdiegia pirmąsias vertybes ir sugebėjimus. Tėtis šiuo atveju turėtų palaikyti mamą taip sustiprindamas jos autoritetą vaiko akyse; kad vaikas kuo greičiau įsissiavintų pirmuosiuos sugebėjimus.
Tėtis savo ruožtu daugiau atsakingas už "išorinę erdvę" - erdvę ne namuose. Jis rūpinasi šeimos saugumu, planuoja, stebi, imasi iniciatyvos. Vaiko buvimas su tėte ne namuose - svarbiausia patirtis ir žinios, kurias vaikas gali perimti iš tėvo. Vaikas mokosi iš tėtės, kaip elgtis nepažįstamoje vietoje, su kitais žmonėmis, supranta, kas yra pavojinga (iškurio medžio galima iškristi, o kiriame smagu palaipioti), o kas saugu. Tetis gali suformuoti loginius, planavimo ir racionalumo pagrindus. Vaikai mato modelius tėvo ir motinos elgesyje ir mokosi.
Apskritai vaikas neturėtų gauti dviprasmiškų signalų: jei mama kažką leidžia, o tėtis - ne. Mama vaiko akyse pritardama tėčiui (ir priešingai) tik stiprina savo ir tėvo autoritetą.
tolygiai... skamba kaip utopija. kiekvienas mama ir tetis turi savita ir tik jam budinga vaidmeni seimoje. tolygiai nebus, nebent vienas daugiau, kitas maziau bendrauja, rupinasi, ugdo, priziuri vaika. Svarbu, kad vaikas jaustu abieju demesi ir meile, o cia jau suaugusiuju pasiskirstymas vaiko gyvenimo etapuose ir kasdienybeje.
As teti dazniausiai pagiriu, kad va su juo labai smagu butu vaikui nuveikti ta ar kita, kad nieks neiskeps tokios skanios kiausinienes ar netrauks taip greitai roguciu kaip tetis. Tada ir tetis laimingas ir mergaites juo pasitiki. Musu tetis viska taiso kartu su mergaitemis, jis rodo joms kaip naudotis technika, zaisti kompiuterininius zaidimus ar delioti delione.
Gal reiktų dažniau paprašyti jo pagalbos, paklausti jo nuomonės ir patarimo. Žodžiu, mamai, mano nuomone, nereiktų prisiimti visos atsakomybės ir daugelį dalykų spręsti kartu su tėčiu. Ir pradėti nuo mažų dalykų. Pvz. kartu žaisti kokį nors stalo žaidimą. Arba visiems kartu išplauti indus, paruošti pamokas. Taip po mažą žingsnelį tėtis galėtų labiau įsitraukti į visą bendravimo ir auklėjimo procesą.




