Ką daryti, jei vaikas nenori lankyti būrelio? ...

Vaikai yra smalsūs, jiems įdomi nauja aplinka, nes ten daug ką galima išmokti ir daug ką atrasti. Ypatingas iššūkis vaikui yra jo ėjimas į būrelį. Tik daugybė naujų neįprastų įspūdžių gali kelti nerimą ir net baimę. Todėl labai svarbu, kad nelengvas apsipratimo laikotarpis naujame vaiko pasaulyje būtų neskausmingas. Tokiu atveju turi būti asmuo, kuriuo vaikas pasitiki ir jį myli, nes artimo žmogaus buvimas šalia padeda vaikui jaustis saugiam svetimoje aplinkoje ir leidžia pamažu priprasti prie naujos situacijos. Be to, daugelis penkerių metų vaikų dar nepasiruošę užsiimti veikla, reikalaujančia didesnio dėmesio. Todėl itin svarbu, kad tėvai nepamirštų atsižvelgti į vaiko raidos ypatumus, kad atskirtų vaiko norus, poreikius ir savo nerealizuotas svajones, t.y. neragintų mokytis tų dalykų, kurių patys gailisi neišmokę vaikystėje. Mažam vaikui reikia leisti pažinti pasaulį, patį save, patirti, ką sugeba ir ko ne. Tai svarbu ne tik darželinukams, bet ir pradinukams. Ir čia itin svarbus tėvų pozityvus pastiprinimas, jų buvimas šalia - „tau pavyks", „gal galiu tau padėti". Tuo tarpu vyresniesiems reiktų daugiau disciplinos ir skatinti daryti tai, ką pradėjo, nes jie dar nemoka būti disciplinuoti ir įveikti atsiradusias kliūtis. Taigi itin svarbu, kad vaikas jaustų, jog tėvai yra tie žmonės, su kuriais jis gali būti saugus visai gyvenimo etapais.
Be to, labai svarbu išsiaiškinti nenoro eiti į būrelį priežastis: ar vaikui yra neįdomu, ar nepatinka veikla, o gal nėra pozityvaus emocinio ryšio su vadovu. Juk kiekvieno vaiko ir mokytojo santykis yra individualus, t. y. kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam.
O svarbiausia - tėvai turi būti patys vaiko mokytojais, t. y. piešti drauge, žaisti krepšinį ar futbolą, važinėti dviračiais, statyti pilis iš smėlio, gaminkite valgius... Juk tik taip tėvai sustiprins savo ir vaiko emocinį ryšį, kuris lyg kelrodė žvaigždė padės likusiame vaiko gyvenime.