Dukra, negavusi kokio žaislo, ima rėkauti, net tranko galvą į grindis. Kaip ją nuo to atpratint ...
Dukra, negavusi kokio žaislo, ima rėkauti, net tranko galvą į grindis. Kaip ją nuo to atpratinti?
Atsakymai:
Manau, kad yra svarbu, jog tevai parodytu vaikams elgesio ribas. Vaikai verkimu ir kitokiu panasiu elgesiu manipuliuoja tevus, ypac jei anksciau toks elgesys 'suveikdavo' ir tevai 'nusileisdavo' - tai juos skatina vel kartoti tuos pacius metodus, kad gautu tai, ko nori. Jei jauciates, kad nebevaldote situacijos ir tokio vaiku elgesio skatinama/s 'suminkstejate', svarbu visu pirma suvaldyt save ir suprast, kad nei jums nei jusu vaikui tai nera i nauda. Islikite 'salto proto'. Labai svarbu yra tinkamai vaikui paaiskinti, kodel, kas ir kaip. Nusileiskite iki vaiko lygio - pritupkite, kad turetumete akiu kontakta ir ramiai bet tvirtai paaiskinkite kaip nors taip: 'Paklausyk manes. Sito zaislo as negaliu tau duoti. Jis ne tavo./Negaliu tau jo nupirkti, nes neturiu pakankamai pinigeliu. Zinau, kad pyksti, taciau turi namuose pilna zaislu, todel kai grisim namo galesi zaisti su jais.' t.t. Jei vaikas tranko galva i grindis reaguokite ramiai. Nepanikuokite. Vaikai megsta demesi ir megsta, kai mamos/teciai neistverdami duoda dar daugiau demesio. Iseikite is kambario. Pasakykit, kad grisit, kai vaikas nusiramins.
Kai vaikas nusiramina, velgi svarbu paaiskinti vaikui, kad jis negali turet visko, ko uzsinori.
Galiausiai, kad ir koki buda pasirinktumet, svarbiausia yra islikti ramiai/iam ir nepalauziamai/am.
Sekmes.
Specialisto atsakymas:
Išmokęs vaikščioti mažylis pasijunta visagalis, nes gali užlipti, paimti, pasiekti, atidaryti ir kai neleidžiama tenkinti natūralaus jo smalsumo, pyksta. Tačiau toks mažylio elgesys natūralus. Mažylis negali savo jausmų išreikšti žodžiais, jis mąsto egocentriškai: „Jeigu noriu, turiu gauti." O negavęs ko nori supyksta. Kalbėkite su vaiku, pasiūlykite alternatyvą: „Suprantu, kad nori atidaryti spintą, bet čia uždaryta. Gal nori pasižiūrėti pro langą ar kartu padžiauti skalbinius?" Jei padaužęs galvytę vaikas užsigavo ir lekia pas mamą nusiraminti, galima priglausti, jei dar mažutis. Tačiau jis labai greitai supras, kad supykęs, pasispardęs gavo dėmesio. Jei vaikas didesnis, galima išeiti į kitą kambarį - paprastai, kai nebėra žiūrovų, greičiau nurimsta.
Viešose vietose sunkiau suvaldyti padėtį, nes yra stebėtojų, komentuojančių, koks vargšas vaikelis, ar kaip jam reikia griežto žodžio... Beje, vaikui, kai kažkas iš pašalės rodo dėmesį, dar sunkiau nusiraminti. Tokiomis aplinkybėmis svarbiausia išlikti ramiems ir nekreipti dėmesio, laukti, kol nusiramins. Ar pirkti žaislą, kurį mažylis nusitvėrė parduotuvėje ir rėkdamas nepaleidžia? Jei tėvai pasakė „ne", svarbu išlaikyti nustatytą ribą. Jei tėveliai nusileis ir nupirks, vaikas supras, kad jų veiksmai ir žodžiai nesutampa, o nepastovumas kelia nesaugumo jausmą. Tad nenusileiskite. Galbūt dar ir kitą kartą vaikas pyks, ožiuosis, tačiau pykčio protrūkiai bus retesni.
O kai šeimoje yra daug vaiką prižiūrinčių žmonių, svarbu visiems pasikalbėti ir bendrai sutarti, kas jam leidžiama, o kas ne. Nereikėtų daug neleisti, bet jau kas neleidžiama, tas neleidžiama. Juk jei vakar mama nedraudė lipti ant stalo, o šiandien sako „ne", mažylis nebežino, kaip elgtis. Todėl supyksta.
