1 metukų dukrytė pastaruoju metu nebeužmiega ir nebemiega viena. Turi būti, gulėti šalia jos n ...
1 metukų dukrytė pastaruoju metu nebeužmiega ir nebemiega viena. Turi būti, gulėti šalia jos net ir nakties miego metu. Kitaip - pabudusi viena - iš karto keliasi, sėdasi, verkia. Susidaro įspūdis, jog ji bijo būti palikta viena. Ar tai tiesiog įprotis, kaprizas? Ar šiuo amžiaus tarpsniu jai tiesiog yra reikalingas toks tėvų artumas ir greitu metu ji iš to išaugs? Prašau, padėkite.
Atsakymai:
Aš taip pat linkusi manyti, kad tai saugumo poreikis. Mes auginam 2 metukų dukrytę, bet ligi dabar aš turiu kartu su ja užmigti. Ji net su tėčiu neina miegoti, kai manęs nebūna, aišku eina, bet jei aš namie, bet tėtis nuneša ją migdyti, tai kažin ar pavyks , nes po kiek laiko ji vistiek šaukia mane. Ji pripratusi nuo pat kūdikystės, kad užmiega kartu su manim, kad aš jai dainuoju skaitau, ar kažką pasakoju.
Turbūt ir pas mus buvo tarpsnis kai migdydavausi savo lovoj, o paskui perkeldavom į jos lovytę, nes ji visada greičiau ir ramiau užmiega, jei esu šalia. Aš kažkaip negaliu leisti vaikui verkti, įsibaiminti ypač tada kai tai susiję su miegu, jos lovyte, juk ji ten ilsisi. Todėl visada ieškojau būdų, kad ji būtų saugi, man tai labai svarbu. Juk ir mums tas saugumas be galo svarbus. O be to juk tai tik dar vienas augimo tarpsnis :) kurie keičiasi nuolat, juk nebus taip iki 16metų. Aš taip visada guodžiu save :) Tai tik mano nuomonė.
Musu dukrytei lygiai tas pats, nuo 1 m. nebenori miegoti viena. Kalte del dazno pabudinejimo ''nurasiau'' dantuku dygimui, ir gydytoja liepe labai nesureiksminti:) (jei, zinoma, nera kitu priezasciu verkti, pvz., slapios kelnytes, trina rubelis, yra ne iki galo pasisotinusi (nors ir naktis, bet daznai gelbsti pieno misinukas), miegoti yra per karsta arba per salta, verksmas nera pakites del jauciamo nezinomo skausmo), na, o nora buti su kazkuo pateisinu kaip saugumo ieskojima, gal ir tamsa jau siek tiek ima gasdinti (skaiciau, kad cia meskos paslauga daznai padaro visokios mociutes ir auklytes, kurios siaip vaikus gasdina sakydamos ,,neik ten, ragana pagaus ar vilkas nusines'', beje, visada migdydami ir iseidami is kambario dabar paliekame uzdegta neryskiai svieciancia naktine lempute), na, ir neabejotinai siek tiek kaprizo tame gali buti. Vieneriu metu vaikas jau yra pakankamai protingas, jis tikrai suvokia,ka sako mama (isitikinau ne viena karta!), todel butina daug su juo sneketi ir aiskinti savo veiksmus, kad dabar eisim miegelio, as tae paguldysiu, siltai apklosiu, tau bus labai gera, tu saugus, nes esi su manimi, as pabusius su tavim, kol uzmigsi, linkiu saldaus saldaus miegelio ir pan. Mes taip pat imame mazaja i lova ir suteikiame jai ta sauguma, artuma, siluma, gal nors taip palengviname skausma del dantuku. Jeigu vaikas diena jauciasi ramus, yra zvalus, zaidzia, domisi aplinka, nera be pagrindo suirzes, tuomet nera ko nerimauti. Tikiuosi siek tiek padejau:)
Pati uždaviau šį klausimą, o dabar, jau kuris laikas problemai išsisprendus, noriu pasidalinti tuo su kitomis šeimomis - gal ir jums pasitaikys panaši situacija. :)
Taigi, vaiko nerikdėm, o kokią savaitėlę pamigdėm su savimi, savo lovoje. Vėliau nupirkom jai didesnę lovytę, pastatėm jos kambary ir greitai problema baigėsi - na, ji vis dar mėgsta užmigti mums būnant šalia, laikant rankytę ar glostant kaktytę, bet jau tikrai nebeliko tos baimės, u=miega savo naujojoj lovoj ir naktį išmiega sau ramiai beveik be prabudimų.
Tad sėkmės, kantrybės ir gero nusiteikimo visiems tėveliams!
Specialisto atsakymas:
Iš to, ką Jūs parašėte, apie savo dukrytės elgesį galima teigti, kad ji bijo būti palikta, tokį elgesį motyvuoja baimės emocija. Priežastis reikėtų aiškintis detaliau asmeniškai: gal pastaruoju metu Jums teko dukrytę palikti kuriam laikui su kitais žmonėmis, ko anksčiau nebūdavo ar įvyko kitokių pokyčių Jūsų kasdieninėje buityje? Pabandykite sau atsakyti, kodėl Jūsų mergaitė gali bijoti būti palikta.
F.Riemann besiformuojančios vaiko asmenybės vystymosi laikotarpį nuo gimimo iki dviejų metų išskiria kaip prieraišumo ar meilės žmonėms jausmo sensityvųjį periodą (imliausią periodą), kurio metu labai svarbus vieno asmens nuolatinis buvimas šalia vaiko. Dažniausiai tai būna mama, kiek rečiau tėtis, močiutė ar globėjas, o vaikų namuose augantiems vaikams tai - besikeičiančios auklėtojos. Bet kokiu atveju prieraišumo jausmas susiformuoja kiekvienam žmogui, tik skiriasi kokybė.
Žinoma, šiuo laikotarpiu motinos buvimas yra neįkainojama investicija į vaiko gyvenimo kokybę ateityje, į jo sugebėjimą susidraugauti su bendraamžiais, vėliau pasirenkant gyvenimo partnerį bei darbe sėkmingai prisitaikant ir prisirišant prie žmonių kolektyvo darbe. Kokybišką motinos buvimą su savo vaiku šiuo laikotarpiu, lemia švelnūs ir malonūs vaikui prisilietimai, pagrindinių vaiko poreikių užtikrinimas (pamaitinimas, galimybė pabūti nuogam ir pajausti savo kūnelį, pasispardyti, sauskelnių pakeitimas laiku). Vaikas nuo pat gimimo pripranta prie motinos balso, jos kalbinimo manieros, kaip jis yra pasiimamas, kaip laikomas, maitinamas. Kitas žmogus, kuris ją pakeičia, ritmą gali išlaikyti tą patį, bet tai darys savaip ir vaikui reikalingas laikas pripratimui. Jeigu žmonės dažnai keičiasi, vaikas nespėja prie to prisirišti ir jaučiasi nesaugus.
Labai svarbu šiuo amžiaus tarpsniu, kad kiekvienas mamos prisilietimas ir priėjimas vaikui keltu teigiamas emocijas, kad vaikas žinotų, jog priėjus mamai yra gera. Pvz., jeigu mama vaikui sauskelnes nuolat keičia šaltomis rankomis ir tai jam sukelia nemalonius pojūčius, tai kiekvienas mamos prisiartinimas jam kels neigiamas emocijas, o vėliau supratimas, kad iš žmonių nieko gero neverta tikėtis, nes jie sukelia vien neigiamas emocijas. Tas pavyzdys rodo, kokios atsakingos ir prasmingos yra motinystės pareigos.
Gal Jūs pradėjote dukrą pratinti miegoti atskirai. Jei apsisprendėte mergaitę migdyti atskirai – būdai prie šito pripratinti yra du. Pirmasis ilgas ir reikalaujantis daug kantrybės ir valios pastangų. Reikalinga tą daryti lėtai ir palaipsniui, t.y. vakarais pagulėti šalia, kol mergaitė užmiega, naktį jai prabudus nueiti ir nuraminti, tai gali tęstis nuo vieno iki kelėtos mėnesių, kol mergaitė supras, kad mama yra kitame kambaryje ir kitaip nebus, pasijaus saugi ir ramiai miegos viena. Antrasis yra trumpesnis ir greitesnis, priėmus sprendimą ryžtingai jo laikytis. Šiuo atveju negali būti, kad vieną naktį migdote atskirai, o kitą naktį jau kartu, nes Jums gaila mergaitės.
Linkiu sėkmės atsakingai auginant atžalas ir, tikiuosi, kad šis pasidalijimas žiniomis, bus Jums vertingas.
